Šią naktį teko pakeliauti su kosminiu laivu, nors tai vyko sapne, bet kelionės potyris liko iki šiol. Viskas prasidėjo nuo pakilimo į skraidantį objektą. Toks - lengvumo ir pasitikėjimo jausmas, kad viskas yra gerai. Tada ėmė keistis erdvės ir lyg žinodamas, lyg ne pirmą kartą matęs ir čia buvęs supratau, kad greit pasieksime vietą kur pamatysiu visatą, su milijardais žvaigždžių, atvirkščiai. Tuomet skambėjo žodis - išvirkščiai. Ach... Kaip čia gražu. Tie galaktikų spiečiai, visai lyg ant delno. Susitinku su žmonėmis (taip lengviausia juos apibūdinti), tiek daug potyrių ir visi tokie išmintingi. Apskritai toks didelis visko supratingumas ir netgi sakyčiau absoliutus gėris tvyro ne tik ten kur buvau, o viskame - žodžiuose, mintyse, poelgiuose. Vis mane pataisydavo, parodydavo kitas mano žodžių puses ir pasakydavo kaip priimti tam tikras situacijas. Tai buvo sapnas, kuris nesibaigė ir kelis kartus naktį pabudus. Pamenu, kad prabudau su aiškia informacija galvoje, vėl užsimerkiau ir būnu ten ir tuo pačiu čia. Greičiai ir kelionės atstumai nenusakomi, bet tokie stabilūs lyg viskas būtų suplanuota ir apgalvota būtent taip jog tai ką matau ir jaučiu sugebėtų įsirašyti į dabartį mano protą. Ką man ta kelionė, nors ir sapne-nesapne davė? Gal žiūrint iš šono, atrodytų, nieko tokio išskirtinio ar labai globalaus, bet kaip ir kiekviena paprasta-nepaprasta kelionė palieka tam tikrus asmeninius įspūdžius, kurie lieka visam likusiam gyvenimui. Geros tos kelionės, po kurių gali pasakyti - aš norėčiau čia dar kartą grįžti!